Vilniaus regionas
Kviečiame susipažinti su Vilniaus regionu – dinamišku, tvariu bei inovatyviu regionu, kuris jungia tradicijas su šiuolaikinėmis technologijomis bei galimybėmis.
Vilniaus regioną sudaro aštuonios savivaldybės: Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono. Regionas užima 9 731 km² ir yra vienas tankiausiai apgyvendintų Lietuvoje – jame 2024 m. gyveno 922 985 žmonės. Tarp jų didžiausia dalis buvo 30–39 m. amžiaus. Gyventojų tankumas – 94,85 gyventojai kvadratiniame kilometre.
Bėgant metams, regiono gyventojų vidutinis amžius nuolat jaunėja, tai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės regione. Vilniaus regione bendras gyvenimo kokybės indeksas nuo 0,39 2013 m. per dešimtmetį paaugo iki 0,66. Šis skaičius viršija Lietuvos vidurkį, kuris 2023 m. siekė 0,59.
Augantis bei jaunėjantis regiono veidas taip pat skatina ir ekonomikos augimą – 2023 m. Vilniaus regione iš viso buvo sukurta 33,56 mlrd. eurų BVP – tai sudarė net 45,5 proc. viso šalies BVP. Vienam gyventojui teko 39,1 tūkst. eurų BVP, kas sudarė net 152,1 proc. šalies vidurkio. Vilniaus regionas yra Lietuvos ekonomikos širdis – generuoja beveik pusę šalies BVP, o vienam gyventojui tenkanti dalis smarkiai lenkia šalies vidurkį.
Vilniaus regiono ekonomikos augimas ir gyventojų jaunėjimas ne tik lemia aukštesnį gyvenimo kokybės indeksą, bet ir daro įtaką gyventojų amžiaus struktūrai bei gyvenimo trukmei. Vidutinė Vilniaus regiono gyventojų trukmė yra 74,68 m. Pastebimas ženklus gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų amžiaus grupių – moterys vidutiniškai gyvena 79,19 m., tuo tarpu vyrai beveik dešimtmečiu trumpiau – 69,95 m.
Tarp savivaldybių vidutinis gyventojų amžius pasiskirsto nevienodai: Elektrėnų, Trakų raj. ir Vilniaus miesto sav. gyventojų amžius jaunėja ir didžiausią gyventojų dalį sudaro 30–39 m. amžiaus žmonės, Vilniaus raj. sav. – 40–49 metų, o Ukmergės, Šalčininkų, Širvintų bei Švenčionių raj. sav. daugiausiai gyvena į 50–59 metų amžiaus grupę patenkančių gyventojų.
Gyventojų amžiaus pasiskirstymas ir gyvenimo trukmė ne tik atspindi demografinius regiono ypatumus, bet ir daro tiesioginę įtaką darbingo amžiaus gyventojų struktūrai.
Remiantis 2022 m. duomenimis, Vilniaus regione gyvena 519,9 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, iš jų 461,7 tūkst. yra dirbantys – tai didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis šalyje. Darbingo amžiaus gyventojai regione sudaro 63,1 proc. visų gyventojų, palyginus su šalies vidurkiu, kuris siekia 62,3 proc. Vilniaus regionas, išsiskiriantis jaunėjančia gyventojų sudėtimi, taip pat yra lyderis pagal darbingo amžiaus gyventojų skaičių ir jų indėlį į šalies ekonomiką.
Gerėjanti Vilniaus regiono gyventojų gyvenimo kokybė ir stipri darbingo amžiaus bazė ne tik prisideda prie ekonomikos augimo, bet ir skatina investicijas į svarbias sritis, tokias kaip sveikatos priežiūra.
Vilniaus regione stacionaro lovų skaičius vienam tūkst. gyventojų – 1 467,6. 10 tūkstančių gyventojų tenka 392 slaugytojai ir akušeriai, 194 gydytojai, 51 odontologas bei 61 vaistininkas.
Ne mažiau svarbi ir švietimo sistema, kuri formuoja regiono ateitį, ruošdama kvalifikuotus specialistus ir užtikrindama aukštą švietimo lygį. Vilniaus regione veikia 278 bendrojo ugdymo mokyklos, net 38 proc. visų šalies mokyklų. Jose mokosi 119 402 mokiniai. 2023–2024 mokslo metais tai sudarė trečdalį visų Lietuvos mokinių. Aukštą švietimo lygį užtikrina 8 812 bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai ir vadovai. Taip pat veikia 23 profesinio mokymo įstaigos, 16 iš jų – Vilniaus mieste, 4 kolegijos, sudarančios net trečdalį visų šalies kolegijų, ir 10 universitetų – daugiau nei pusė Lietuvoje.
2023 m. Vilniaus apskrityje buvo parengta 13 129 specialistų – kolegijose išsilavinimą įgijo 2 491 žmonių, universitetuose – 8 562, o profesinio mokymo įstaigose – 2 078.
Moderni transporto infrastruktūra užtikrina Vilniaus regiono patrauklumą tiek gyventojams, tiek investuotojams. Vilniaus regione susisiekti galima keliais, geležinkeliais, oro uostu bei viešuoju transportu. 2023 m. duomenimis, Vilniaus regione keliai sudarė 13 045 km. Regione veikia puikiai išvystyta geležinkelio sistema. Šiuo metu vykdoma Vilniaus geležinkelio stoties rajono modernizacija ir plėtra: gerinama infrastruktūra ir paslaugų kokybė, didinamas keleivių ir krovinių pervežimo efektyvumas, mažinamas CO₂ emisijų kiekis.
Artimiausias oro uostas – tarptautinis Vilniaus oro uostas, kuris yra didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, 2023 m. aptarnavęs 4,41 mln. keleivių. Regione veikia ir išvystyta viešojo transporto sistema – vidutiniškai vienam gyventojui tenka 173 kelionės autobusais.
Nuolat siekiama, kad Vilniaus regionas būtų ne tik inovatyvi bei kultūriškai svarbi Lietuvos dalis gyventi ir kurti, bet ir išsiskirtų tvarumu, todėl ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti, kad visų savivaldybių procesai būtų kuo draugiškesni aplinkai. To siekiama naudojant tvarią energiją – 96 proc. Vilniaus miesto gatvių naudojamos LED lempos, o iki 2027 m. šis skaičius sieks 100 proc. Taip pat vykdomos procedūros dėl nutolusių saulės elektrinių pirkimo 107 Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžioms įstaigoms, iš jų 83 – mokyklos ir darželiai.
Vilniaus miesto savivaldybė iki 2030 m. tankiai apgyvendintose miesto teritorijose siekia įrengti viešo naudojimo elektromobilių įkrovimo stoteles ne didesniu nei 500 m atstumu viena nuo kitos. Tai žingsnis, kuriuo miesto gyventojus skatinama naudoti elektromobilius ir taip mažinti oro taršą. Be to, senuosius autobusus pakeis net 297 nauji elektriniai autobusai, dėl kurių mažės iškastinio kuro sunaudojimas ir bus užtikrinamas švaresnis oras miesto gyventojams.
Aktyviai įgyvendinami sprendimai, kurie padeda kurti žiedinę ekonomiką bendrovėje „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“. Tai vienintelė bendrovė Lietuvoje, kuri iš komunalinių atliekų gamina sertifikuotą kietąjį atgautąjį kurą, kuris naudojamas gaminti cementą. Be to, Vilniaus nepavojingų atliekų sąvartyne susidarančios biodujos naudojamos sąvartyno pastatų šildymui.
Regione taip pat pastebimas atliekų kiekio mažėjimas – nuo 2020 m. iki 2022 m. maisto atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose sumažėjo net 45 proc. Augant vandens paėmimo ir sunaudojimo poreikiams regione, kurie siekia 94 mln. m³, taip pat auga ir gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu. 2023 m. Vilniaus regione geriamuoju vandeniu buvo aprūpinami 82 proc. gyventojų, kai 2022 m. šis skaičius siekė 78 proc.
Vilniaus regionas garsėja savo pažangia technologine infrastruktūra, kurią sudaro keli svarbūs mokslo ir technologijų parkai:
- Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas – skirtas inovacijų plėtrai mokslo ir technologijų srityse.
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas – vienas reikšmingiausių inovacijų centrų, jungiantis mokslinius tyrimus su verslu.
- Northtown Vilnius – technologijų ir inovacijų parkas, palaikantis naujus verslus ir startuolius.
- Visorių informacinių technologijų parkas – specializuojasi IT sektoriaus plėtroje ir inovacijų kūrime.
Vilniaus regionas – taip pat ir šalies startuolių sostinė, kur veikia apie 900 startuolių ir visi didžiausi ir daugiausiai prie valstybės biudžeto prisidedantys startuoliai bei abu Lietuvos vienaragiai – Vinted ir Nord Security.
10 daugiausiai mokesčių 2024 m. 3 ketvirtyje sumokėję startuoliai:
- Vinted – pasaulinio masto internetinės prekybos platforma.
- Wargaming.net – tarptautinis žaidimų kūrėjas.
- Nord Security – lyderis kibernetinio saugumo srityje.
- Baltic Classifieds Group – internetinių skelbimų platformų operatorius.
- Gurtam – GPS sekimo ir IoT sprendimų kūrėjas.
- Oxylabs – duomenų rinkimo technologijų lyderis.
- KiloHealth – sveikatos technologijų ir gerovės produktų kūrėjas.
- Hostinger – tarptautinė interneto prieglobos kompanija.
- Flo – viena populiariausių pasaulio moterų sveikatos stebėjimo programėlių.
- Surfshark – novatoriškas VPN ir kibernetinio saugumo sprendimų kūrėjas.
Vilniaus regionas – ne tik modernus ir pilnas inovacijų, bet ir itin turtingas kultūrine bei istorine prasme. Čia praeitis ir dabartis susijungia į vientisą pasakojimą. Vilniaus senamiestis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, sujungia gotikos, renesanso ir baroko stilių palikimą, o Trakų pilis, apsupta ežerų, atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šlovę. Kernavės archeologinė vietovė leidžia pajusti gilias mūsų tautos šaknis. Kultūra čia gyva ne tik praeityje – šiuolaikinis menas, festivaliai ir kūrybiniai centrai užtikrina, kad regionas yra ne tik paveldo, bet ir modernios kūrybos židinys, kuriantis tiltus tarp praeities ir ateities.
Vilniaus regionas – tai vieta, kur istorija tampa įkvepiančiu pagrindu šiuolaikinei kultūrai, o turtinga praeitis sukuria galimybes naujoms kartoms.
Vilniaus regionas – tai ne tik Vilniaus senamiestis, Trakų pilis ar Užutrakio dvaras. Tai regionas, kuriame kiekviena savivaldybė turi savo unikalų kultūrinį ir gamtos paveldą, galintį įkvėpti lankytojus ir praturtinti pasakojimą apie visą regioną. Tai neaprėpiamas kultūros ir paveldo lobynas, besitęsiantis toli už sostinės ribų. Čia kiekvienas kampelis slepia unikalią istoriją, tradicijas ir kraštovaizdžius, kurie laukia atradimo. Nuo istorinių dvarų, tokių kaip Taujėnų dvaras Ukmergės rajone ar Jašiūnų dvaras Šalčininkų rajone, iki unikalių bažnyčių, mažųjų miestelių ir jų gyvų tradicijų – kiekvienas Vilniaus regiono rajonas turi kuo pasigirti. Elektrėnai, Trakai, Širvintos, Švenčionys, Šalčininkai ir kiti miestai bei rajonai kviečia pažinti jų ypatingą paveldą, nuo istorinių objektų iki šiuolaikinių kultūrinių renginių.
Vilniaus regione taip pat gausu įvairių lankytinų objektų: net 62 dvarai, pilys ir rūmai, 85 muziejai, 108 lankytini objektai, 69 bažnyčios ir 20 kultūros centrų.
Vilniaus regiono dvarų kultūra – tai unikalus istorinis palikimas, liudijantis aukštą kultūrinį ir socialinį lygį, formavusį regiono gyvenimą nuo XVI amžiaus. Dvarai, išsidėstę visame regione – nuo Lentvario ir Užutrakio ežerų apsuptų grožybių iki Ukmergės, Jašiūnų ir daugybės kitų vietovių – buvo neatsiejama kultūrinio gyvenimo dalis.Šiandien Vilniaus regiono dvarai yra ne tik istorinės ir architektūrinės vertybės, bet ir atviri visuomenei kultūriniai centrai, pritraukiantys lankytojus savo istorija, grožiu ir renginiais. Jie simbolizuoja ne tik praeities didybę, bet ir dabartinę jų reikšmę puoselėjant kultūrinį palikimą bei formuojant šiuolaikinį regiono identitetą.
Vilniaus regionas žavi savo įvairiapusiu kraštovaizdžiu, kurio centre – ne tik urbanizuotos teritorijos, bet ir ežerai, miškai bei upės. Kiekvienas šio kraštovaizdžio elementas prisideda prie unikalaus Vilniaus regiono veido, kuriame dera istorinis paveldas ir gamtos grožis. Aukštaitijos nacionalinis parkas, Verkių regioninis parkas, Labanoro giria ir daugybė kitų gamtos kampelių suteikia galimybę patirti nuotykius – nuo ramaus pasivaikščiojimo miško takais iki aktyvaus laisvalaikio, tokio kaip žygiai, baidarės ar dviračių turai. Gamtos artumas Vilniaus regione – tai sveikatinimo šaltinis. Grynas oras, tylūs miškai ir vaizdingi ežerai leidžia pabėgti nuo miesto šurmulio ir atgauti vidinę ramybę. Šie gamtos kampeliai kviečia ne tik pasigrožėti, bet ir įsitraukti į ekologines iniciatyvas, mokytis gyventi tvariau ir prisidėti prie gamtos išsaugojimo.
Pristatymas apie Vilniaus regioną (atsisiųsti čia).
